AdReview.lt

Šis įrašas inspiruotas pusiau Europos futbolo čempionato ir pusiau alaus vartojimo: sėdžiu, geriu, spoksau teliką, demonstruojantį tai į ką man daugiau mažiau giliai nusispjauti, bet užtat, suteikia labai gerą progą įkalti alaus.

Taigi, AdReview.lt pristato geriausią lietuvišką pramoninį alų*:

Ir eikit naxui su savo nuomone - tai tikrai geriausias alus. “Baltas” - vienintelis normalus daiktas, kurį sugeba pagaminti Švyturio paplaviniai, o “Tauro tradicinis” - skaniausias lietuviškas alus iš skarbonkių.

O šitą nuotrauką dedu tik todėl, kad tauta pamatytų pirmąją (tikriausiai) lietuvišką litrinę alaus skarbonkę. Lyginant su Fakso litrinėmis ji šiek tiek dramblota - matyt, dizaino problema, nes pati forma turėtų būti standartinė kaip “visame normaliame pasaulyje”.

Žodžiu, sveikiname tave “Taure” - padarei labai gerą daiktą tiems pageriantiems estetams,  kuriems per sunku tampytis kelis stiklinius butelius (vieno juk neužteks), o gerti iš plastmasinių bambalių - bjauru.

O dabar, nuo pagyrų pereisiu prie atviravimų.

Neperseniausiai,vieną gražią dieną, stovint kažkuriame šūdcentryje ir besismaukant prie alaus stelažų bei kankjinantis nežinioje kokiu alkoholiu apniaukti savo sąmonę, man šovė (ir pataikė) mintis: o kodėl gi litovcai ant savo alaus butelių būtinai nori užrašyti kokį nors protingą šūdą? Turiu omeny, back leiblo legendą [subininės pusės pi.sa.lą]?

A?

Atsakykite, man kaip protingi žmonės durneliui - ar toks briedas padeda parduoti bent vienu buteliu daugiau?

Aš galiu garantuoti, kad koks trečdalis alaus gėrėjų net nežino, kas ten rašoma, nes niekada nėra perskaitę nė vienos šikninės legendos iki galo. Tiesą, sakant, aš, geriantis baltą alų nuo jo atsiradimo Lietuvos padangėje, šitą kliedesį perskaičiau tik dabar, įdėjęs nuotrauką ir rašydamas tekstą po ja…

O kitas trečdalis (kuriam balto alaus skonis šiaip jau patiktų) atsisakys jo vien dėl pederastiško apibūdinimo “alus, galintis didžiuotis visais balto alaus privalumais: švelniu citrusų, gvazdikėlių ir bananų aromatu…” Bl, kas čia per poezija? “Šis nefiltruotas balkšvas kvietinis alus iš kitų išsiskiriantis drumstumu…” - negi tokias pamazgas galima gerti?!

Gerai, px, tarkim Švyturys norėjo paleisti į rinką naują, Lietuvoje nevartotą produktą ir pasistengė informuoti vartotoją, kad tas durnelis, niekada nematęs balto alaus suprastų koks tai oxujebitelnas daiktas. Nu ir kaip? Jaučiu, kad nixuja nepasiteisino, nes jeigu baltas alus būtų tapęs populiarus, kiekviena varykla varytų bent po dvi balto alaus versijas. O jos kaip pasirodė prieš 10 metų dvi, taip ir liko dvi: Gubernijos “Kvietinis” ir Švyturio “Baltas”.

Žinoma, ne šikninis leiblas dėl to kaltas, bet kam užsisiminėti tokia beprasmiška šūdmalyste? Juk reikia sugalvoti, parašyti, suderinti su užsakovu, sumaketuoti, atspausdinti, užklijuoti ant butelio ir galų gale suderinti sąmatą ir apmokėti sąskaitą? Bl, pataupytųmėt medžius, jeigu savo laiko ir darbo jums negaila.

Ir linksmiausia, kad toks beprasmiškas briedas tiesiog privalomas lietuviško alaus atributas. Net ant skarbonkių! Perskaitykite:

Nu ir?.. Kas man iš viso to?.. Kas būtų, jeigu liktų tik sloganas: Tauro Tradicinis - vyrų alus. Pelnytai.

Būtų paprasta ir aišku. O dabar: bliabliablia, veveve, lialialia, ziaziazia - ystės piz.drystės tęsėjas - šiknon kišėjas…

Nereikalinga informacija ant produkto - tai šiukšlė numesta į vartotojo sąmonę.

Aš žinau, kad didieji Lietuvos reklamos užsakovai nekenčia savo vartotojų ir laiko juos idiotais. Tačiau tam juk ir yra reklamos agentūros - tarpininkai tarp tų dviejų viena kitos nekenčiančių, bet negalinčių viena be kitos apsieiti kastų.

Tai juk jų darbas vieniems idiotams išaiškinti, kad nėr ko šikti kitiems idiotams ant galvos.

Jeigu galima ko nors atsisakyti - atsisakyk. Pvz.: tas pats “Faxe” - paprasta, subtilu, tiesiai target grupui į kaktą. Arba “Carlsberg'as” - viską numetė nuo butelio, kas tik įmanoma - taip, jis krūtas, jam nereikia daug pezėti, kad jį pirktų. Apskritai, idomumo dėlei, paimkit peržiūrėkit normalių šalių alų - ant šiknos surašyta tik privaloma info - sudėtis, gamintojas ir platintojai. Vsio, viskas. Tai ko reikia privilioti pirkėjui - ant priekio, oficiali info - ant užpakalio.

Nes protingi žmonės žino: alus perkamas, ne dėl naudos, pagrįstos racionaliais argumentais, o dėl vartojimo malonumo.

Teisingas produkto įvaizdis, atitinkama etiketė, dizainas ir sloganas, kurį ne gėda perskaityti - štai viskas, ko reikia alaus vartotojui iš alaus reklamos - perku ir geriu.

O litovcai nabagai, kad peza, kad peza, kiekvienas myžalas - gamtos stebuklas ir aludarystės tradicijų guru… Kiekvienas etiketės kvadratinis centimetras turi būti išnaudotas, smegenų papudrinimui… Eikit nx, žinokit už.pi.sa, kai naglai ir pastoviai meluoja.

Vsio, einu žiūrėti, kaip broliai pšechai brolius austrus pi.sa.

P.s.: Tauras baigtas - pereinam ant balto.
P.p.s.: notraukoje ne visas baltas…
P.p.p.s.: jei gerai prisigersiu, gal dar ką nors parašysiu… ik… tai yra, iki…
_________
* pramoninis alus (pasterizuotas, miltelinio koncentrato produktas) nuo naminio alaus (gyvo) skiriasi daugmaž taip pat, kaip 0,5% riebumo pienas nuo kaimiško, geros karvės šviežio pieno.

Rodyk draugams