AdReview.lt

KHM KHM KHM

ADREVIEW.LT IŠSIKRAUSTO IŠ BLOGAS.LT

PAMIRŠKITE ŠĮ ADRESĄ “www.blogas.lt/adreview” - NUO ŠIOL, NORĖDAMI SUŽINOTI VISĄ TIESĄ APIE VISĄ ŠŪDĄ, KURĮ DRAUGIŠKAI Į VIENĄ KRŪVĄ SUKRAUNA VISI LIETUVĖLĖS REKLAMĖLĖS KŪRĖJĖLIAI naršyklėje rašykite tiesiai ir paprastai:

http://AdReview.lt (didžiosios nebūtinos,.. “http://” irgi nebūtinas,.. na šiaip tai ir raudona spalva nebūtina…)

Prieš rašydamas apie dar vieną politinės šūdreklamės pavyzdį noriu pasidalinti vienu įdomiu nutikimu.

Mes įpratę, kad vartotojas, dažniausiai nemėgsta reklamos, ypač, jeigu daug ir nuolatos perka. Matyt, tai yra tam tikras psichologinis kompleksas: “Mane apipiso ir aš nusipirkau, tačiau aš žinau, kad reklama - meluoja ir todėl aš jos nekenčiu!”

Tačiau šiandien smaukydamasis po delfį aptikau tokią delfinariumo paskelbtą žinią:

Štai kaip atrodo tų sukčių produktas:

Apsidžiaugęs, kad dar yra teisybės ant Lietuvos, nulindau į komentarus
pasiskaityti, gal kas paaiškins kame reikalas, nes iš straipsniuko taip
nic***a ir neaišku kuo gi apsimelavo reklamščikai prastūminėdami
tepalus.

Ir še tau, netikėtumas, - 21 komentaras iš kurių 20-tyje kalbama apie tai, koks iš tiesų tas geras kremas yra, ir kokie visi mes laimingi, kad galime jo nusipirkti Lietuvoje bei išsiteplioti iššutimus, paraudimus, pragulas, niežulas ir šikynes, bo nes geresnio daikto Europos farmacija dar nesugebėjo sukurti!

Beje, pasirodo, kad ir aš esu apie šitą tepalą girdėjęs  -  ir lygiai tokius pat gerus  atsiliepimus.

Vadinasi, konkurentai, kaip marketingo priemonę, panaudojo skundimą valdžiai. Beje, tai ypatingai mėgtamas užsiėmimas farmacijos rinkoje.

Va kaip kartais su ta reklama būna.

Pamirškime alų ir kramtoškes - atėjo politinės reklamos metas.

Ir kadangi aš visada mielai šiku bei vemiu ant tautos išrinktųjų, pradėsiu kažką panašaus į Lietuvikės politkakučių apžvalgą.

Socialliberalus (kas tai per politinė ideologija, taip nieks niekada ir nesugebėjo paaiškinti) jau apgiedojau. Dabar atėjo prunskinių, save dar vadinančių valstiečiais-liaudininkais, eilė.

Taigi, pasigrožėkime:

Na ką, galima pasakyti, bobulencija ima per emociją - koks pasaulis nuostabus, aplink tik aš ir daug mergų… Jo, bl, iš tiesų o kur diedai? Ką tipo, darna įmanoma tik tuomet kai, tūsinasi vienos bobos?

Nieko tokio, kaip valstietei iš liaudies dar visai normalu, žiūrėt galima.

O dabar truputį baisiau:

Och, kas per kompoziciniai planai! Kas per semantiniai simboliai! Ir kas per pažado konkretumas: Kartu mes galime surinkti daug daug obuolių! - Zajabys', jamam!

Kaip matome, šiemetinis prunskinių konceptas vadinasi “Kartu mes galime… viską“. Bl, kur aš tai girdėjau?
 
Ogi, tai - ambalų brazauskinių šūkio, naudoto rinkimuose į savivaldybes, variacija. Šaunuoliai, nx sukti galvą ir mokėti pinigus kokiems nors dalbajobams reklamščikams už originalias idėjas - jie gi vistiek bandys apgauti ir už nieką pasiimti pinigus. Akivaizdus pavyzdys - paulauskinių bobutė su grelka ir valinskinių “inovuota” latinosų tziz iz trū.

Beje, prunskiniai, sugebėjo ne tik brazauskiniais pasinaudoti, bet ir nuo pačio pirmo paulauskinių šūkio pasiskolinti gabalą “inspiracijai”. “Kartu mes galime viską” + “Nusipelnėme gyventi geriau” = “Kartu mes galime gyventi visaip kaip, tame tarpe žinoma ir - geriau”.

Šaunuoliai, valstiečiai.

Taupyk smegenis, naudokis svetimom!


Tačiau, tai dar ne viskas!

Desertui - originalus Prunskienės piaro bezdalas, kuriame jis (piaras) pademonstravo visą savo kūrybinį potencialą. Praktiškai, adekvatus atsakymas konkurentų konceptui “Grielka”.

Ačiū tam komentatoriui, kuris įdėjo nuorodą į foto.

Jo, pavarė boba, liaudžiai suprantama kalba, ir liaudžiai suvokiamu vaizdu… Kietesnę reklamą tik Valinskas sugebėjo sukurti < visomis perkeltinomis to žodžio prasmėmis...

Nors dėl kietumo aš (nors ir esu didžiausias Lietuvikės politikų niekintojas) turiu pripažinti: šitos bobos pautai kietesni už kokių keturių penktadalių lietuvos politikų diedų barškalus.

Ir kai reikėjo rinktis iš trijų blogybių - Tapkiaus, Šlepkiaus arba Prunskienės, aš balsavau už pastarąją.

Beje, jos tuometinis radijo klipukas buvo vienintelė normali rinkimų agitacijos priemonė. Atsimenat: “Kam reikalingas prezidentas dūlantis kaip senas baldas kampe?..” - bl, pataikė kaip pirštu šiknon… Gaila tik, kad ją Uspaskichas apipiso pažadėjęs duoti savo stebėtojus rinkimų apylinkėse ir nedavęs. O po rinkimų šauk nešaukęs, kad suklastoti - pačiam reikėjo saugoti kiekvieną su.pis.tą biuletenį.

Taip ir liko boba be Prezidentūros.

Na ir xui s nei [dievai su ja] - laukite tęsinio.

Kažkada man kilo mintis išsakyti savo nuomonę apie vieną įdomų reklamos tipą. Tai rašteliai, plakatėliai, lipdukai ir kiti šūdukai klijuojami gatvėse ant stulpų.

Kodėl mane sudomino šis savotiškas neformatas?

1 - šiais niūriais laikais, kai vartotojo sąmonė perpildyta informacijos, reikia ieškoti naujų būdų kuriais ir vietų per kurias galima būtų iš.pis.ti jo sąmonę.

2 - nes ji kažkuo panaši į samizdatą [savilaidą] literatūroje, samostrojų [pats pasistačiau] architektūroje ir naivizmą (dar vadinamą primityvizmu) dailėje - o visa tai yra MEEEEENAS. O MENAS - tai dvasios PEEEEENAS. O DVASIĄ penėti BŪŪŪŪTINA…

3 - aprašysiu antroje dalyje apie stulpinę reklamą.

Visi tie “pasidaryk pats” dažniausiai diletantiški ir keliantys šypseną, bet kartais tarp jų pasitaiko ir labai smagių egzempliorių. Štai, vienas “plakatas”, kurį perskaičiau nuo pradžios iki galo su pasimėgavimu. Išsididinkit, kaip sakoma, nepasigailėsit.

Tai va, supratot, aiškiai ir paprastai: būsit patenkinti!

Dar nemačiau nė vieno “profesionalaus” lietuviško kopyraito, galinčio savo įtaigumu prilygti pono Petro kūrybai.

Deja, tokie šedevrai mūsų reklamoje pasitaiko rečiau, nei aukso medaliai lietuvos sportininkams olimpiadose.

Pagaliau.

Pagaliau nekilnojamam turtui pareina žopa ir vietoj viršpelnių jiems tenka rūpintis normaliu pelnu. Pirmi to požymiai - smarkiai padidėjęs NT reklamos kiekis.

Bet, kaip ir visada, pradžia - tai klaidų bei nusišnekėjimų metas.

Na ir kokia poxuistų kontora ambasadorių chatai sukergė tokį giliai užkapstytą konceptą?

Mąsčiau mąsčiau ir niekaip nesugebėjau suvesti ką pardavėjas nori pasakyti man kaip potencialiam pirkėjui:

Et galų gale, nusišnekėkit į sveikatą, vistiek baisiau už mūsų politikų reklaminius kliedesius nepadarysite…

Be to, visai faina fotkė. Siūlau išgelbėti vizualą ir ant jūsų šū.di.no šūkio užklijuoti lipduką su nauju sloganu:

ATIDUODU NEMOKAMAI!

Vis labiau ir labiau į mūsų gatves bei smegenys plūsta politinė reklama. Aš ilgai kentėjau ir stengiausi nekreipti į ją dėmesio, nes kai pradedu pezėti apie politiką galiu ilgai ilgai nesustoti ir darausi pavojingas sau bei aplinkiniams.

Tačiau buvo viena reklama, kurią pamatęs turėjau pripažinti: “Na gerai, šį kartą padlos padarė normaliai.”

Kad ir kaip keista, bei netikėta, bet tai buvo naujas paulauskinių gaujos konceptas “Priverčiame valdžią dirbti”. Vizualas labai paprastas (tingiu ieškoti, todėl aprašysiu) trispalvis fonas, per visą subinę, t.y., snukį, išsišiepęs Paulauskas, sloganas didelėmis raidėmis ir apačioje debilų sąrašo numeris, kad kiti debilai žinotų kas gi tie šaunuoliai, “priverčiantys valdžią dirbti”.

Aišku, tai elementarus bukas vartotojo smegenų dulkinimas atvirai ir sažiningai meluojant - tipo, tie gaidžiai, kaip kur.vos gulančios po bet kuo, grįžo prie lovio ir kad užvirė darbas vyriausybėje, kad užvirė, net visų kiaulių žabtai prakaitu nurasojo… By.bis į akį! Jeigu ką ir privertė mūsų valdžią, tai pasidalinti bakšyšu.

Bet užtat negali paneigti - skamba gražiai ir sakoma būtent ta, ko laukia ir tikisi mūsų brangūs iš.pis.ti rinkėjai: Ja ja, machen machen, priverskite tuos zapadliūgas bent truputį padirbėti!

Tačiau šiandien aš vėl buvau sugražintas į kraupią Lietuvėlės politinės reklamos realybę - pati baisiausia reklama, tai savireklama sukurta vagių, pederastų ir kitų savimi patenkintų piz.dukų, tame tarpe reikia priskaičiuoti ir mūsų mylymus politikus.

Štai ta gėda per visą stotelės šoną:

Pirma mintis pamačius iš toli: Obana, kada gi Pavilionienė pas paulauskinius perėjo?
Paskui topteli: Pala pala, o gal šitaip paulauskiniai iš socdemų tyčiojasi? Bet jie juk gaidžiai neišdrįstų.

Ir tik po to, daeina, kad šita boba su grielka, yra politinės reklamos sudarkytas žmogus, per savo naivumą pakliuvęs bezdariams į fotoobjektyvą.

O tai patvirtina ir uždaras po niekam neįdomiu reklaminiu tekstu:

Kas gali man paaiškinti, kodėl “pyragaičius” reikėjo parašyti kursyvu? Todėl, kad tai Lietuvos pensininkų svajonė - nusipirkti pyragaičių? Bl bl bl, kokioje žopoje mes gyvename, jeigu toks briedas gali būti naudojamas mūsų smegenų pi.si.mui.

Ai, px nx, ta politinė šūdreklamė - einu geriau paspoksoti debilijadą, Ir tskant, sveikinu visus trys milijonus debilų (likusius iš 3,65), su dviem medaliais, kuriuos iškovojo du ypač lietuviai - Andreika Zadneprovskis ir jo draugas litvakas Krungolcas…

Ui, jak to aš tą moju Litwu myliu, kad net peisai tarpukojy panižo…

Pradėjo badyti akis nauja lauko reklama:

Oi kaip gražu, oi kaip šmaikštu, oi koks produktas, oi kaip visi dabar puls pirkti…

Stop. O kodėl turėtų pulti pirkti? Todėl, kad naujas ir plonas?

NA ir KAS?!

Naujas plonas ar senas storas - tai visiškai nieko nepasako man kaip durneliui, turinčiam šitą šė suvartoti. Nesugebate nieko gero pasiūlyti, a ne? Todėl ir vardijat faktus, a ne? Tai bent jau iškomunikuotėmėt funkcinius to “naujo plono” privalumus:

Naujas. Plonas. Patogu paimti.

Arba
Naujas. Plonas. Lengva apžioti.

Arba
Naujas. Plonas. Kišk kur nori.

Va, šitas paskutinis sloganas man labiausiai patinka. Skambus, rimuojasi, sukelia įvairių minčių - tskant, paskatina susimąstyti… Gal netgi pats susigundyčiau pastatyti kokiai mergai, kad susikištų…

O jūs norite mane, atbukusį nuo pastovaus vartotojiškos kultūros gruzinimo, paveikti tokiu romantiniu skiedalu, nupirktu iš Gettyimages:

Naivuoliai, švelniai tariant. Beveidė fotkė iššaukia tokią pačią beveidę emociją - by.bį dėjau.

Nors tikroji priežastis, manau yra ta, kad Utenos Dėlaitą drožiantys reklamščikai - elementarūs tinginiai. Sumetė šūdmaketį ir pasiėmė kliento pinigus. Su kuo juos ir sveikiname.

Va, kaip šįkart nepiktai gavosi.

Sugalvojau prieš darbo pabaigą palinksminti tautą.

Štai, radau kažkada internete ir man, kaip visiškai nusikompiuterastėjusiam jūzeriui, labai patiko:

Laisvas vertimas tiems, kas nesupranta angliškai:

Gero vakaro.

Oi tiesa, ta pačia proga, klausimas: ar laukiate olimpiados?

Aš, tai taip laukiu, kad net nagai panižo, prisidėti prie Beidžingo piaro. Kaip jau rašiau prieš tai - Lai dzivu Čaina!

Platinti leidžiu laisvai ir visur.

Beje, ką tik sugalvojau akciją - pasiųsk atviruką į kinų ambasadą - jiems aišku, giliai px, bet užtat pačiam bus malonu…

Va, jų meilas chinaemb_lt@mfa.gov.cn jeigu pakils ranka ar kokia kita kūno dalis.

Sveiki gyvi, mieli tautiečiai.

Po pasikartojusio tylos priepuolio nusprendžiau pakeisti savo blogavimo principą.
Nuo šiol, nebesidergsiu ilgomis bei žodingomis paklodėmis, o spjaudysiu trumpais akcentuotais pirstelėjimais.

Nusibodo draskyti savo sielą vos keliasdešimties skaitytojų akivaizdoje - juk mano genijus vertas milijoninės minios!

O Lietuva, kaip mes visi žinome, tai viso labo 3 milijonai galvų ant
popieriaus…

O realybėje, išvis žopa - vienas pusmiestis ir trys
kaimai, kuriuose visi vienas kitą pažįsta ne tik iš matymo, bet ir iš
pasičiupinėjimo. Nėra nei su kuo pagert normaliai, nei ką pa.pis.t - nes
kitą dieną išsipagiriojus gali tekti kartu prie vieno stalo susėsti… Gaidynas visiškas. Aiškink, paskui, kad neturėjai savo mintyse “nieko asmeniško” pavadindamas jų nuostabią bei nepakartojamą reklamą
- šūdo lietumi lyjančiu iš myžalų debesies.

Apskritai, bl, laikas išmokti kitaicų kalbą ir išvažiuoti nx į Honkongą. Sėdėsiu ten kokiame Dzian-Cing'o dangoraižio 87-ame aukšte apsikabinęs kinietišką makintošo poddelkę ir rašysiu blogą apie su.pis.tą geltonšiknių reklamkę. Juk kai pagalvoji, tame siauro horizonto žmonių krašte interneto vartotojų prisidaugino daugiau nei visose jot, a ir vė kartu paėmus… Kokia auditorija!.. Koks potencialas!.. Lai dzivu Čaina! Truputis pastangų ir šimtatūkstantinis lankytojų srautas per dieną garantuotas. O kaip bonusas - slaptosios kinų dorovės policijos dėmesys ir globa.

Mmm… gražus kaip pasaka…

Juk kiek galima - šiku atviru tekstu ir ant Tapkiaus, ir ant Šlepkiaus, ir ant visų kitų, kurių orientacijos apibūdinimas prasideda didžiąja Pė raide (turiu omeny, ne pederastus, o politikus), o gimtoji STT skaito skaito, bet piktybiškai tyli.

Jums ką, bl, visiškai nerūpi, kad kažkoks debilas mažamečių akivazdoje smirdančia organine ekomase dekoruoja nuostabųjį Lietuvos paveikslą? Kad laisvai ir nevaržomai yra skleidžiama nepagarba Valstybei ir jos Institucijoms? Už ką jums, bl, gaidžiai, algos mokamos? Ar tam aš dirbu ir atiduodu trečdalį savo algos mokesčių pavidalu, kad jus per dienų dienas smaukytumėtės po Delfį, Blogą ir kitas paplavų duobes stebėdami, bet nieko nedarydami?! Kur, bl, veiksmai?! Dolbanuti pederastai, bl,.. Daugiau nėr ką pasakyti.

Nors ką norėti - kai visa SISTEMA dvokia kaip ką tik užrūgusio komposto krūva, kiekviena jos dalis yra užkrėsta puviniu. Ir skleidžia savo užkratą visur prie ko tik prisiliečia.

Štai, jums šeštadieninio Šūdryčio pirmas atvartas - svarbiausia bet kurio laikraščio vieta, kurioje turi būti AKTUALIAUSIA informacija skaitytojams:

Taigi, prasianalizuokime. Šūdryčio nuomone, Lietuvos skaitytojams aktualiausia yra:

1. Anoniminis redakcijos žodis. Dažniausiai jis toks nuobodus ir nieko nepasakantis, kad užtenka pirmos pastraipos - toliau skaityti gaila laiko. Tačiau šįkart perskaičiau iki galo. Pasirodo, ne veltui - sužinojau, kad Šūdrytis taip pat gavo babkių nuo alkoholio gamintojų, kad šiktų ant tų niekšų, drįsusių sumažinti alkoholio reklamos laiką, o dabar dar užsimojųsių pagaidinti užslėptą cigarečių reklamą (apie dar parašysiu).
2. Tas pats “redakcijos skiedalas” tik perteiktas šūdinomis iliustracijomis. Net nustebau, kam reikia tą pačią info pakartoti du kartus, tame pačiame puslapyje, praktiškai toje pačioje vietoje? Po to supratau, paveiksliukai skirti  tokiems kaip aš, nesugebantiems perskaityti dviejų stulpelių byzalo… Bet kol kas dar neatskleidžiau paslapties, kodėl jas paišo tokiu bjauriu stiliumi toks akivaizdžiai netalentingas paišytojas (šito bezdariaus net negalima vadinti “iliustratoriumi”). Matyt, joks normalus, save gerbiantis dailininkas nesutiko dirbti su šia nepakartojama šūdasklaidos priemone.
3. Bajeriukai. Kas ir kaip nusišnekėjo. Ajajai, kaip linksma.
4. O, pagaliau pirma informacija! Jėzau, jėzau, kaip įdomu - litovcai turistai Berlyno centre apsipazorino ant visos EU - paliko šešis šuniukus automobilyje… Vaje, vaje, ačiū tau, Didysis Dienrašti! Dabar žinau, kas svarbaus nutiko mūsų visų gyvenime…
5. Na jo,.. reklama. Ir būtent ta, apie kurią kažkada žadėjau parašyti, bet dar neparašiau. Bet kuo toliau, tuo labiau kyla grėsmė, jog neištversiu ir išsakysiu visą tiesą, kurios niekas nenori ištarti. Karalius ne tik nuogas, bet dar ir apsišikęs.
6. Tiesioginis SISTEMOS apsiši…apsireiškimas. Negalėjau patikėti savo akimis, bet teko. Vat tyčia, patylėsiu, nesikeiksiu. Pasakysiu tik, kad pagal užsakymo numerį, šį piaro stebuklą sukūrė ir užsakė Lietuvos Respublikos  Vyriausybės Kanceliarija (LRVK). Įsiklausykite į antraštės skambesį: SKAIČIAI LIUDIJA “ŠVELNŲ EKONOMIKOS NUSILEIDIMĄ” IR TVIRTAS ŠALIES ŪKIO PLĖTROS PERSPEKTYVAS. Kad apturėtumėte pilną malonumą - imkite, škia, ir pasididinę skaitykite, skant.

Na kaip, pajutote sielą užliejusią dvasinę ramybę ir pasitikėjimą šalies vedliais vedančiais mus laimės link?

Nežinau, kaip jūs, o aš pajutau.

Pajutau, kad sistemos dalyviai ir organizatoriai ne tik laiko mus debilais, bet ir patys yra debilai. Gaila tik, kad jie ne šiaip, paprasti debilai-durneliai, o gudrūs. Gudrūs padlos ir gerai susitvarkę. Nes SISTEMA, todėl ir yra sistema, kad tai visas kompleksas virvučių, lazdelių skriemuliukų, dantratėlių, varžtukų ir kitų šūdukų bei įnagių suaugusių į vieną ant tautos kūno parazituojantį organizmą.

Nu ir chui s nim [dievai jo nematė].

Kažkodėl tikiu visuotiniu tvermės dėsniu, teigiančiu, kad kiekvienas atsako pats už save ir tik taip gali pakeisti aplinkui liūlančią santykinę realybę.

Nes, jei grįžtume prie mūsų kitaicų, juk taip ir nežinia, ar tai Cung Lao miega ir sapnuoja, kad jis plazdena drugeliu po žydinčia pievą, ar tai drugelis miega ir sapnuoja, kad jis - Cung Lao, dirbantis Pekino olimpinio stadiono sargu.

Choose Your Self / Tavo reikalas, o man - px.

Na va, vėl paklodė gavosi. Vsio, pažadu, kitame įraše bus viena ar dvi nuotraukos ir maksimum dvi pastraipos. Nes aš juk jus, mano mieli skaitytojai, pažįstu kaip nuluptus - tingit padlos skaityti, oi kaip tingit… Ir teisingai, vistiek, nėr ką skaityti - pilni knygynai prispausdinti šūdo, kurio be reklamos neprastumsi,.. o apie interneto skaitalus išvis nėra ką kalbėti,.. o apie blogus apskritai tyliu…

Pyp

…bl, vistiek prasiveržė…

Kadangi mane paskutiniu metu patraukė ant rimtosios poezijos, o šiandien, kaip tyčia, neturiu laiko kentėti kankinančias kančias dėl litovcų nesugebėjimo kurti reklamą, aš jums vėl padeklamuosiu eilėraštį, gimusį mano širdyje ankstų rytą, kol dar nebuvo išsiskleidę paparčio žiedai…

Naudingas patarimas: skaityti Putino eilėraščio “margi sakalai” intonacijomis, garsiai, aiškiai, su ilgomis išraiškingomis pauzėmis

Drambliuko medžioklė

Iškėlęs plieninį straubliuką į viršų
                                                    šuoliuoja Drambliukas
Jo balsą išgirdę
                         į trasą išėjo
                                             kudlotos Mamutės -

Drambliuk, pasisaugok -
                                       jos greitos ir drutos!

Jos nori pagauti tave už straubliuko!
Jos nori tave nusitempti į rūsį!..
Prie sienos grandinėm sunkiom prirakinti,
Ilgai ir su meile kankinti.

Tačiau
           proto balso
                              Drambliukas
                                                  negirdi
Šuoliuoja
              iškėlęs straubliuką
                                            į mirtį.